Prie Jendzelevo ežero pietų pakraščio yra kalva plokščia viršūne. Dabartinė jos forma tai žmogaus darbo rezultatas. Mozūrai tą kalvą vadinę Zamzisko, Grodzisko, Zamczysko, Góra Zamkowa, Schloss Berg, Schlossberg. Pasakota, kad čia stovėjusi pilis prasmego kalvoje. Minėta prakeiktas kunigaikštytes, kurios vis išeinančios iš kalvos vidaus, tikėdamosi, kad kas nors pašalinsiąs prakeiksmą. Mergelės paprastai sutikdavo jaunuolį ir prašydavo atlikti kokią nors užduotį. Ją atlikus pilis turėjusi vėl atsirasti kalvos viršūnėje, o išvaduotojas tapti turtingas. Vis dėlto beveik visada kas nors sutrukdydavo drąsuoliui, jis darbo neatlikdavo ir nusivylusios mergelės grįždavo į kalvą, o nespėjęs tapti turtuoliu parvykdavo namo ir netrukus mirdavo.

Iš tikrųjų Juchų Góra Zamkowa tai piliakalnis – senovinės gynybinės gyvenvietės liekana. Jį pirmas aprašė 1885 m. majoras Beckherrn, informuodamas apie rastus rankomis nulipdytų molio indų fragmentus. Panašių atradimų padarė 1959 m. Jerzy Antoniewicz, Jan Jaskanis ir Jerzy Okulicz. Šios gyvenvietės apgyvendinimą reikia datuoti ankstyvuoju geležies amžiumi (prieš maždaug 2500 metų) ir sieti su vakarų baltais (vakarų baltų pilkapių kultūros atstovais), viduramžių jotvingių protėviais. Pastarųjų pėdsakų čia vis dėlto neaptikta.

Senųjų Juchų valsčiaus teritorijoje piliakalniai yra Gorluveke, Rogaliuose ir Ostrove, netoli Didžiojo Skomacko. Pastaroji gynybinė gyvenvietė geriausiai ištyrinėta archeologų. Jie aptiko čia apgyvendinimo ankstyvajame geležies amžiuje ir ankstyvaisiais viduramžiais (IX–XI a.) pėdsakų.

Visos archeologinės reikšmės vietos, tarp jų piliakalniai, yra saugomos teisiškai ir negalima čia vykdyti jokių privačių ieškojimų.