Žmogus, smalsaujantis ir siekiantis atrasti neatrasta, atsirado dabartinės Mozūrijos teritorijoje vos pasitraukus ledynui. Kas buvo pirmasis „Mozūrijos“ Adomas?
Seniausių genčių gyvenimo detales pažįstame dėka archeologų, kurie nesant pagrindo apibrėžti tų genčių etniškumą, vadina jas archeologinėmis kultūromis: Nemuno, piltuvėlinių taurių, virvelinės keramikos ir kt. Pirmieji žmonės Mozūrijoje buvo kilę iš vėlyvojo akmens amžiaus (paleolito) genčių. Apie VI a. p. m. e. iš rytų atkeliavo vakarų baltai. Tai gentis, iš kurios galima kildinti vėlesnius galindus, paskui jotvingius ir palekius (kartais išskiriamus kaip Jotvos pietinių pakraščių gyventojus, gyvenusius ankstyvaisiais viduramžiais Elko upės slėnyje).
Baltiškasis pasaulis pasibaigė 1283 m. kryžiuočiams užkariavus Jotvą. Čia iki tol gyvenusieji kartu su naujai atsikėlusiaisiais iš Lenkijos, Rusios ir Vokietijos tapo Kryžiuočių valstybės, vėliau Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės gyventojais. 1444–1454 m. kryžiuočiai įkūrė Juchą (paskui vadintą Senąja), o 1473 m. Naująją Juchą. Vietovių vardai buvo kilę iš žodžio „jucha“, reiškiančio gyvūnų kraują, kuris tekėjęs nuo didžiulio eratinio riedulio, ikikrikščioniškaisiais laikais tarnavusio kaip pagonių aukuras. Jis turėjęs netgi traukti smalsius maldininkus, kurių dėka įsikūrusi bažnyčia. Vietovė (Naujoji Jucha) virto dideliu Mozūrijos kaimu su trikampe turgaviete, su trimis smuklėmis. Netgi dainuota: „Kartą, kai vyko į Juchų turgų, ji panorėjo iš jo lauktuvių“. 1938 m. turgūs, kur prekiauta arkliais ir galvijais, įvyko kovo 17 ir rugsėjo 15 d. Turgaus diena buvo penktadienis.
1929 m. Senoji Jucha, Naujoji Jucha ir valda Jucha (Alt Jucha, Neu Jucha, Adlig Jucha) sujungtos į vieną Juchos valsčių. 1938 m. pavadinimas pakeistas į Fliessdorf. 1945 m. sugrįžta prie slavų skambesio – pirmieji lenkai įsikūrė Juchoje 1946 m. suteiktas oficialus pavadinimas – Senosios Juchos (Stare Juchy).